Savo archyve laikote nemažai geros kokybės nuotraukų, kuriomis norėtumėte pasidalinti su kitais?
Šiame video paaiškinu kaip savo nuotraukų dėka galite susikurti pasyvias pajamas iš Pixabay.com tinklapio.
Savo archyve laikote nemažai geros kokybės nuotraukų, kuriomis norėtumėte pasidalinti su kitais?
Šiame video paaiškinu kaip savo nuotraukų dėka galite susikurti pasyvias pajamas iš Pixabay.com tinklapio.
Besibaiginėjant 2015 metų vasarai užmačiau, jog kai kurias Amazon.de parduotuvėje parduodamas prekes galima gauti nemokamai, jei atsidėkodamas pasiūlai parašyti viešą atsiliepimą (review) apie produktą, kuris bus publikuojamas Amazon puslapyje po produkto aprašymu.
Šiame video pasakoju kaip aš nepraėju net 3 mėnesiams pakilau į top 120 vietą visų vokiško Amazono review rašytojų reitingo lentelėje. To dėka nemokamų produktų pasiūlymai keliauja vos ne kas dieną.
Jei patiko – persiųskite šį video draugams gyvenantiems šalyse, kur Amazon’as turi savo e-parduotuves. Kitame video papasakosiu detaliau kaip ir nuo ko galima pradėtį šią veiklą, jei tik yra noro namus aprūpinti reikiamais smulkiais daiktais, bei investuoti laiką į produktų aprašymą ir fotografavimą.
Šiame video dalinuosi trim paprastais, tačiau labai labai svarbiais žingsniais, kurie tiek man, tiek ir kitiems neabejotinai padeda išpildyti savo gyvenimo norus bei įgyvendinti svajones.
Jei patiko šis video – pasidalink su kitais! Ačiū 🙂
2010 balandis
Varkala, Kerala, Indija
Sunku pasakyt. Mes maistą dažniausiai gaminamės. Aš surašysiu maždaug kiek viskas kainuoja, o tada jau spręskit kiek tai susidarytų per mėnesį. Jei valgyt kavinėse/restoranuose – kainos priklauso nuo to, kur valgai – ar restorane turistams, ar vietiniams. Turbūt faktorius bus – kurioje vietoje gyveni – arčiau namų ir rinksiesi kavinę.
Pragyvenimo išlaidos bus tokios, kokių norėsi 🙂 Mes dabar gyvename $10-$15/žmogui/dieną. Už nakvynę ir transportą (nebent miesto ribose) – nemokam. Tranzuojam ir apsistojam pas žmones. Panašiu biudžetu gyvenom tiek Indijoj, tiek Malaizijoj, tiek Tailande. Tad čia priklauso kokį gyvenimą norėsi gyventi. Jei valgai mėsą ir pieno produktus — tai manau laisvai galima išsiversti ir su mažiau nei $10 AUD per dieną, nes mes perkam nemažai vaisių ir daržovių. Parduotuvėse čia kartais būna nukainuotų („reduced price”) produktų su žemomis kainomis – tad galėtum gaudyti juos. Supermarketo konteineriuose irgi karts nuo karto galima rasti gerų valgomų dalykų.
Priklauso su kokia nuotaika gyveni ir kokie tavo gyvenimo ketinimai – pagal tai susidėlios ir išlaidos. Mes pažįstam rusą kuris 6 mėn keliavo po Australiją ir išleido $1000 AUD. Žodžiu, viskas įmanoma.
Jei sugalvojote aplankyti magiškąją Australiją – priklausomai nuo to kiek laiko šioje šalyje norite praleisti, reikės aplikuoti turistinei vizai. Yra kelios jų.
Oficiali info: Visa eVisitor (sublcass 651).
Aplikuojama nemokamai ir online. Dienos bėgyje el. paštu atsiunčiamas atsakymas ar leidžiama atvykti į šalį ar ne. Leidimas galioja 12 mėn. nuo dienos kada leidimas išduotas. Per šį laikotarpį turit teisę atvykti į Australiją kiek norite kartų, ir kiekvienas vizitas negali būti ilgesnis nei 3 mėn (pavyzdžiui, jei atvykote sausio 13, paskutinė diena – balandžio 13). Jei iš anksto žinote, kad būsite ilgiau nei 3 mėn, tai gal geriau aplikuoti 6-12 mėn. turistinei vizai nr. 676.
Kuba nėra lengva šalis plonos piniginės keliautojams. Šiame straipsnyje surinkta informacija turėtų pasitarnauti planuojantiems kelionę į tą egzotišką šalį.
Išvažiuoti dirbti savanorišką darbą į besivystančias šalis jau yra pakankamai populiaru visame pasaulyje.
Jei internete padarysite paiešką, pavyzdžiui, „volunteer” arba „volunteering programs„, jums bus pateikta galybė nuorodų į savanorišką darbą organizuojančias institucijas. Vienos jų bus skirtos tik konkrečios šalies gyventojams. Kitos – lietuviams nebus priimtinos, nes visas išlaidas reikia pasidengti pačiam (tokių programų kainos grubiai tariant prasideda nuo ~2000-3000€ 3-5 mėnesiams).
Žodžiu, tokių organizacijų, kurios pilnai arba dalinai padengtų savanorių išlaidas, arba dalyvavimo mokestis būtų nedidelis, nėra daug.
Šiame puslapyje pateikiu informaciją būtent apie tokias organizacijas. Pasakojimai ir programų trumpi aprašymai parašyti pačių dalyvavusių.
Kelionės data: 2004 rugpjūtis – lapkritis
Keiptaunas – miestas pilnas baltų žmonių, ir turistų. Jaučiaus kaip kokioj Europoj. PAR baltieji (ir dauguma kitų su aukštuoju išsilavinimu) gyvena, mano manymu, geriau nei žmonės Lietuvoje, su 4-6 kartus didesniais atlyginimais nei pas mus. Šeima visuomet turi atskirą namą su baseiniu. Daugiabučių nedaug…
Viešas transportas prastai išvystytas. Yra mikruškės, kurios naudojamos daugiausia juodukų ir traukiniai, kuriais daug baltųjų keliauja į/iš darbo rytais ir vakarais. Gal vietiniai PARiečiai gasdins kad mikruškės ir traukiniai nėra saugus transportas, tačiau per 4 mėnesius bent jau aš nieko blogo nebuvau patyręs.
Pačios pirmosios minutės Kinijoj. Išlipau iš lėktuvo Pekine. Aerouosto pastate buvo siaubingai drėgna ir tvanku. Lygiai toks pat oras būna neišvėdintuose baseinuose. Pamaniau, kad tai buvo aerouosto pastato architektų klaidos. Buvau įsitikinęs, kad su pastatu tikrai kažkas negerai. Tačiau išėjęs iš pastato pajutau kaip niekas nepasikeitė ir kaip drėgna ir tvanku yra lauke.
Atsidūrus Pekine didelę nuostabą sukėlė dviračių „takeliai” mieste, kurie ne tik Pekine, bet ir daugelyje Kinijos miestų yra vienos kelio juostos pločio, arba net platesni. Iš tikrųjų, motociklininkų ir dviratininkų čia milijonai! O lengvųjų mašinų – ne per daugiausia.
Kontaktui: pastas@kligys.com