Tautybė
Kol kas ją sudaro tik trys žmonės: Augustas, Laurynas ir Kadri.
Kadangi latvių tautybė yra profesija, suomių – psichologinė būsena, estų (pasak manęs ir Lauryno) – religija, o lietuvių (pasak Kadri) – yra joke’as, tai URTA tautybė yra vienintelė tikra tautybė pasaulyje.

Continue reading

Teko tą kartą pasibaladoti po InfoBalt’ą.

Niekas manęs netraukė kažkodėl. Tik žiūriu – GIS centras kažkoks. Tipo Geografinis Informacinis… Žodžiu, kažkas gal ir įdomaus kaip turistui.

Prieinu. Žiūriu ten plakatai ir kompai su programine įranga pristatantys kažkokią tai programa kurioje visi duomenys apie Lietuvos žemėlapį. Nu, žodžiu, kažkas visai įdomaus.

Matau – laisvas kompas su ta programa ir kažkokiais žemės reljefais ant ekrano. Nu, gal visai faina būtų paveizėt, pagalvojau.

Continue reading

Kažkada mergina su vaikinu vėlų vakarą Klaipėdoje stabdė mašinas važiuojančias į Vilnių.

Buvo beveik tamsu, dar stovėjo kelios merginos su išverstom krūtinėm…
Abu jie tikėjosi, kad viskas jau beviltiška.
Tik… Oba! Sustoja fura angliškais numeriais.
Jie atidaro duris:
– Labas vakaras. Gal iki Vilniaus pavešite?
Tyla. Vairuotojas žiūri į juos ir tyli…

Continue reading

Prisiminiau savo pažįstamą iš Slovėnijos. Jam kokia 25-26 metai. Kai pas jį svečiavausi 1998 metais jis kalbėjo:

„Žinai, mano svajonė šiuo metu yra nuskristi į Čilę ir ten Pietų Čilėje pėsčiomis praeiti 1000 km vieninteliu pagrindiniu keliu.”
Aš netikėjau jo svajonės išsipildymu.

Tačiau… kaip sakoma, SVAJONĖS NEKALTOS NEBŪNA:
1999 metais, visai atsitiktinai jį sutikęs Slovėnijoj, sužinojau, kad įvykdė savo seną svajonę.
Jis 1050 km praėjo per 52 dienas. Mačiau skaidres iš kelionės.

Continue reading

Kelionės data: 1999 vasario 13

Pasidalinsiu expirijensu, kaip mes su Giedriausia sutranzavom Vietnamiečius.
Viskas vyko Jullando (Jutlandijos, Danija) šiaurėje.

Taigis, esmė. Stabdom. Na, tai, kad stabdom, dar nėra esmė. Esmė. Sustoja mašina. Nu ir tai dar nepilna esmė. Vienžo pro mašinos langus iš tolo švyti geltonieji… Ne stoparai, o neišsimiegoję mūsų visų draugai. Trumpiau tariant, azijiečiai. Atidariau dureles. Jie angliškai malė taip, kaip aš daniškai. Galų gale išsiaiškinom kad jie važiuoja į mūsų miestelį. Ta prasme, ne i „mūsų”, o į mums reikiamą miestelį. Mašinoje buvo trys miegaliai. Du sėdėjo priekyje. Tačiau vairuotojas – gale. Ok, joke’as. Vairuotojas priekyje. Ir netik. Ta prasme, ir vairuotojas ne tik priekyje, bet dar ir ne vairuotojas priekyje. Tai va. O trečias sėdėjo gale. Prie to bičiulio, prisėdau aš, o šalia manęs prisėdo Giedriausia. Na, kaip pasakius „prisėdo”. Šiaip tarp mūsų atstumas buvo…

Continue reading

Kelionės data: 1998 kovo 15 – balandžio 1

Pirma istorija

Šią istoriją patyrė viena rusų komanda. Aleksejaus Vorovo (N4 iš Sankt Peterburgo Autostopo Lygos (PLAS), varžybų idėjinis vadas) įspūdžiai:
Viskas vyko Slovakijoje.

Na ką, sutemo, atslinko palankus laikas miegui. Tik va, klausimas – kur statyti palapinę? Ir dešinėje, ir kairėje kelio pusėje – miškai…

Ok, vietos tyrimą pradėjo nuo kairės pusės. Ten aptiko tvorą. Tačiau joje buvo skylė, už kurios – puiki vieta palapinei. Na, bet nutarė pasižiūrėti kas kitoje kelio pusėje. O ten – puiki vieta palapinei be jokių tvorų. Ten palapinę ir pasistatė…

Continue reading