Pas juos tai vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Teko kalbėti apie tai su vienu jugoslavu, kuris Danijoje gyvena beveik 10 metų. Skirtumą tarp daniškų ir pvz jugoslaviškų arba lietuviškų vakarėlių jis apibūdino, manau, taikliai: tiek Lietuvoje, tiek Jugoslavijoje ir daugelyje kitų šalių, visiškai nesvarbu kokia savaitės diena – pirmadienis ar penktadienis – PARTY gali būti bet kurią dieną, bet kuriuo metu. O danai PARTY’ius rengia dažniausiai tik penktadieniais arba šeštadieniais. Kitos dienos – išimtis. Aš pastebėjau dar vieną skirtumą tarp lietuviškų ir daniškų vakarėlių. Danai dažniausiai geria VISĄ DIENĄ (alų pradeda maukti po vidurdienio ir tęsia iki vidurnakčio), o lietuviai – VISĄ NAKTĮ.

Continue reading

Kelionės data: 1999 vasario 13

Pasidalinsiu expirijensu, kaip mes su Giedriausia sutranzavom Vietnamiečius.
Viskas vyko Jullando (Jutlandijos, Danija) šiaurėje.

Taigis, esmė. Stabdom. Na, tai, kad stabdom, dar nėra esmė. Esmė. Sustoja mašina. Nu ir tai dar nepilna esmė. Vienžo pro mašinos langus iš tolo švyti geltonieji… Ne stoparai, o neišsimiegoję mūsų visų draugai. Trumpiau tariant, azijiečiai. Atidariau dureles. Jie angliškai malė taip, kaip aš daniškai. Galų gale išsiaiškinom kad jie važiuoja į mūsų miestelį. Ta prasme, ne i „mūsų“, o į mums reikiamą miestelį. Mašinoje buvo trys miegaliai. Du sėdėjo priekyje. Tačiau vairuotojas – gale. Ok, joke’as. Vairuotojas priekyje. Ir netik. Ta prasme, ir vairuotojas ne tik priekyje, bet dar ir ne vairuotojas priekyje. Tai va. O trečias sėdėjo gale. Prie to bičiulio, prisėdau aš, o šalia manęs prisėdo Giedriausia. Na, kaip pasakius „prisėdo“. Šiaip tarp mūsų atstumas buvo…

Continue reading

Kelionės data: 1998 birželio 20 – liepos 10

Birželio 20 diena (šeštadienis)

Ryte suskambo žadintuvas 7:00
O kaip lijo…
Iš karto niekur nebenorėjau važiuoti!
Tačiau 9 val. jau buvau trasoj, o lietus išsisklaidė.
Bliamba, kaip man nesisekė pačioje pradžioje.
Jau maniau, kad į Budapeštą sekmadienio vakare neatvažiuosiu.
Nesvarbu…
Dabar papasakosiu apie pasienietį kurį sustabdžiau.
Vadinasi taip, stoviu aš pirmą valandą dienos Lazdijuose.
Važiuoja pasienio policininkas su BMW. Jį stabdau.
Jis rodo kad suks į kairę, tačiau pavažiavęs 100 m apsisuka ir man sustoja. Jis ir sako: aš važiuoju valgyti į kavinę esančią Lazdijų gale, todėl tave galiu iki ten pamesti.
Man įsėdus jis paaiškino kad dirba Kalvarijų poste, o Lazdijuose turėjo kažkokių reikalų. Beje, jis buvo matęs laidą apie mūsų varžybas, todėl daug jam aiškinti apie save nereikėjo.
Tada jis pasiūlė man važiuoti į Kalvarijų postą kai jis užvalgys.
Privažiavus kavinę jis klausia: nori valgyti?
Continue reading

Kelionės data: 1997 rugpjūčio 5-9

Pradžioje į Turkiją žadėjo važiuoti Jovita su Nemenčinė (Nmcn). Kur keliausiu aš dar nežinojau: turėjau vizą į Šengeno šalis, bet galėjau važiuoti ir kita kryptimi. Jovita ir Nmcn planavo išvažiuoti rugpjūčio pradžioje. Tačiau pas Nmcn atsirado problemų ir jis kelionę atšaukė. Su Jovita teko važiuoti man.

Continue reading

Kelionės data: 1997 gegužės 1-4

1997 04 30 buvo eilinis trečiadienis, todėl vakare buvo Vilniaus autostopo klubo susirinkimas.

Prieš akis buvo 4 laisvos dienos: gegužės 1 (IV) – darbo žmonių šventė ir savaitgalis (na o penktadienis atkrenta savaime). Kadangi nesusirinko žmonių dalyvavimui klubo varžyboms aplink Lietuvą, mes su Kotryna sugalvojome važiuoti į Krokuvą. Prie mūsų daugiau niekas neprisijungė…

Iš Vilniaus išvažiavome 05 01 (IV) apie 8.30 val. (iš Panerių). Ant LT+PL sienos buvome 12.50. Kai nusigavome į Augustow’ą buvo apie 15.30. Čia mums iškilo klausimas: pro kur važiuoti į Varšuvą? Todėl Kotryną palikau stabdyti ant kelio į Ostrolęka, o pats stabdžiau link Bialystok’o. Sustabdžiau mašiną aš, todėl patraukėme į Bialystok’ą. Dėl to vertėjo gailėtis, nes Bialystok’e yra miesto apvažiavimas. Ir kadangi keliavome link Warszawa’os teko visą tą apvažiavimą (apie 8 km) praeiti pėsčiomis. Mašinas, aišku, stabdėme, bet visi vairuotojai rodė, kad važiuoja čia pat, netoliese (to mums ir reikėjo, bet jie nesuprato).

Continue reading