Išsidėsiu trumpai drūtai apie paskutinę vakarienę… Verkiau aš naujų metų pradžioj, kad gyvenu sau vienas 6 kambarių name ir neva yra liūdna. Na, lietuvės pasiūlė pasidaryti vakarienę kurį nors vakarą. Sugalvojom ėsti žemaičių blynus, o po to į galvą šovė užsimaišyti ir šaltibarščių… Artėjo vakarienės diena… Aj, galvoju, pasikviesiu dar 5 nelietuvius. Tiesą pasakius, prisikviečiau ne tik juos ir galų gale Tą vakarą susirinko mūsų vienuolika. Bulves visiems maistams ruošiau pusę dienos. Na ką ten, reikėjo nuskusti puodą bulvių šaltibarščiams ir išvirti tris puodus – žemaičiams. Aišku, kaip kokie virėjai, aš ir dar dvi lietuvaitės, pradėjom ruošti kiek anksčiau.

Continue reading

Sausio 2. Praėjusių metų prekių išpardavimas Aalborge…

Mieste visi žmonės alei vieno susikėlė anksčiausiai ir patraukė į miestą apsipirkinėti. Visos parduotuvės išsikabinėjo užrašus „išpardavimas, išpardavimas“…

Ką reiškia išpardavimas? Tai reiškia visokių reikalų susipirkimą papigiai… Taip padariau ir aš. Susikėliau visas pakankamai anksti, gal pusę devynių. Ačių dievui į jokį univerą nereikėjo…

Nusprendžiau pirmiausia centre bankomate išsiimti sausio mėnesio stipendiją ir po to varyti į taip vadinamą „didįjį Aalborgo centrą“ miesto pietuose. Jame dešimtys įvairiausių parduotuvių, kurios siūlė pirkti dalykus už pusę ir net mažesnes kainas…

Continue reading

Savo kambary, prieš pat Kalėdas pastačiau naują pop-corn-flakes’ų pūūstukų dėžę. Na, ten tokie nei corn-flakes’ai, nei műsli. Tokie pūsti skanumynai panasus į pupos formas… Tą dėžė aišku buvo pirkta pigiausioje miesto parduotuvėje ALDYJE. Pirkau tada didelę dėžę, nes man tie pūūstukai visai patinka… Tai va. Naujų metų išvakarėse žiūriu, kad kažko, ant lentynos viršaus, kur stovi ta dėžė pūūstukų, vaikšto krūvos skurzdėlyčių… Pamenat, kai maži budavom, nueidavom į kiemą ir su pagaliuku ardydavom skruzdėlių lizdus tarp plytų šaligatvyje? Ir ar pamenat kiek daug skurzdėlyčių išlenda kai pradedi dirginti jų lizdą? Vat butent tą knibždulį aš ir pamačiau kai pakėliau pūūstukų dėžę. O ta dėžė didelė didelė. Jezus kaip susinervinau. Nauja dėžė, tik kartą apvalgyta… O čia tų kirmėlių pilna.

Continue reading

Fotografuota: 2000 lapkritį

Kartais sudalyvaudavau medicininiuose eksperimentuose Aalborgo Universitete (Danija). Šio eksperimento trukmė – apie 2 valandos. Atlygis – apie 100 Lt.
Continue reading

Kelionės data: 2000 spalio 14-22

Pora dienų Lillehammeryje

Į olimpinį miestą atvykau ne pieno nusipirkti, o sesės latvės Rasos aplankyti. Pirmoji iškelta užduotis buvo surasti žemėlapį ir išsiaiškinti, kur yra reikiama gatvė. Autobusai į norimą pusę sekmadieniais važiavo tik nuo pietų (labai keistas sprendimas), todėl kokius 3-4 kilometrus visą laiką į pakalnę teko žingsniuoti pėsčiom. Pagaliau priėjau Rasos namą… Skambinu į duris… Keletas sekundžių ir kitoje pusiau stiklinių durų pusėje matau sesę latvę. Ji atidaro duris ir pirmas jos ištartas žodis buvo „SUPER!“. Jai per daug liūdna ten gyventi. Mokosi Lillehammerio high-skolėje kažką apie filmus ir jų kūrybą. Sakė kol kas nesutiko nė vieno užseniečio ten, nors yra girdėjusi apie dviejų esčių egzistavimą.

Continue reading

Kelionės data: 2000 rugsėjo 8-10

Vadinasi viskas prasidėjo nuo to, kad per pirmą savaitę buvimo Danijoje, užsinorėjosi praleisti savaitgalį sostinėje – Kopenhagoje.

Penktadienį po paskaitų apie 3pm kartu su viena iš Audronių net nepavalgę pietų, tačiau išalkę šviežaus kelio, kibom į darbą. Visai neužilgo sėdėjom radio žurnalistės mašinoje, kuri dirba Alborge ir kiekvieną dieną važinėja iš Arhuso (>120 km). Ji pasakojo, kad visai neseniai rengė reportažą apie tokius kaip mes – international studentus. Ji man buvo pus-fainė, nors Audronei ji buvo faina. Karts nuo karto mus vadindavo amerikoniškai – „guys“. Pirmoje degalinėje sustojom pasipilti degalų. Iš parduotuvės ji grįžo su maišeliu pusiau guminių pailgų Danijoj labai populiarių saldainių. Maišelyje turbūt buvo kokie 8 įvirių skonių snargliukai. Gavom pasivaišinti. Audronė sako, „gal vieną per pusę?“, „ne“ – tyliai paprieštaravau ir čiupau cielą snarglį. Audronė išsitraukė nelaimingą saldainį, nes jo skonis buvo toks stiprus lakrisas (anyžius), kad po kelių kąsnių, jai pasidarė bloga. Ką darysi, gyveni ir mokaisi. Ne viskas čia „saldu“…

Continue reading

Kelionės data: 2000 liepos 15 – rugpjūčio 1

2000 m. liepos 15 d. (šeštadienis)

Troleibusais nusitrenkėm į tradicinę Kaunan važiuojančių tranzuotojų vietą Vilniuje. Iš esmės mums reikėjo Marijampolės kelio, į kurį norėdami pakliūtį privalėjom kaip nors patekti ant kalno Paneriuose. Nebuvo noro gaišti 20 min. lipimui į kalną, todėl išsitraukiau savo slaptą ginklą – užrašą „2 km“ (gal atrodo juokingai, bet užtat veikia labai efektingai) ir kibom į darbą. Tarp kitko, geroje vietoje jau stovėjo trys merginos. Aš jų atsiklausiau:
– Klausykit, ar mes galim atsistoti prieš jus?
Jos pradėjo mykti:
– Mmmmm. Bet mes jau laukiam visą valandą…
– O į kur jūs traukiat? – pradėjau dirgintis.
– Į Kauną.
– Ėėėėė, – sakau -, mums reikia mašinos tik ant kalno, kad užtemptų…

Continue reading

Kelionės data: 2000 liepos 5-9

Liepos 5 trečiadienio vakaras.

Hej, prasideda keturių nedarbo dienų maratonas!
Tą vakarą kaip sakoma žūt būt reikėjo nusigauti iki Latvijos miestelio Valmiera pas mano simpatiją Rassą.
Aš ir Jūratė po darbo patraukėm trasos link. Kelyje jau stovėjo apie dešimt mosikuojančių… Nu ką, atsistojome patogioje vietoje ir… PO VELNIŲ, nespėjau duoti Jūratei pirmųjų instrukcijų, ir prie mumi sustojo mašina. Praėjo gal vos 20 sekundžių!
Sakau, laba diena, gal iki Panevėžio… Vairuotojas keistai linktelėjo. Įsėdom. Tai buvo estas dirbantis Vilniuje statybos firmoje ir važiuojantis tiesiai į Tartu!
Wow, kokia sėkmė.
Artėjant Panevėžiui vis labiau dirginomės, nes galų gale reikėjo pasirinkti per kurį gi pasienio punktą važiuosime, nes vyko Latvijos ūkininkų streikai ir dauguma perėjimo punktų buvo uždaryti.
Vairuotojas Tonis nuolat palaikė ryšį su bičiuliais važiuojančiais priekyje. Jie pranešė, kad Saločių pasienis uždarytas ir dabar bandys važiuoti per Biržus.

Continue reading

Tautybė
Kol kas ją sudaro tik trys žmonės: Augustas, Laurynas ir Kadri.
Kadangi latvių tautybė yra profesija, suomių – psichologinė būsena, estų (pasak manęs ir Lauryno) – religija, o lietuvių (pasak Kadri) – yra joke’as, tai URTA tautybė yra vienintelė tikra tautybė pasaulyje.

Continue reading