Naujametinis šopingas

Sausio 2. Praėjusių metų prekių išpardavimas Aalborge…

Mieste visi žmonės alei vieno susikėlė anksčiausiai ir patraukė į miestą apsipirkinėti. Visos parduotuvės išsikabinėjo užrašus „išpardavimas, išpardavimas”…

Ką reiškia išpardavimas? Tai reiškia visokių reikalų susipirkimą papigiai… Taip padariau ir aš. Susikėliau visas pakankamai anksti, gal pusę devynių. Ačių dievui į jokį univerą nereikėjo…

Nusprendžiau pirmiausia centre bankomate išsiimti sausio mėnesio stipendiją ir po to varyti į taip vadinamą „didįjį Aalborgo centrą” miesto pietuose. Jame dešimtys įvairiausių parduotuvių, kurios siūlė pirkti dalykus už pusę ir net mažesnes kainas…

Tas prekybos-centras atsidaryti turėjo 10.00 Susinervinau, kai pamačiau kad pervesta tik pusę stipendijos… Teko numatyti kad už butą susimokėsime į munisą… Iš miesto centro pasirinkau autobusą, kuris mane išleido prie to prekybos-centro vos kelios minutės po dešimtos. Žmonės iš autobusų aišku šniūrais, vienas per kitą risdamiesi, varė į šopingą… Aš aišku irgi stengiausi kuo greičiau papulti į tą prekybos centrą. Vieną kartą vos nepaslydau ant ledo, tai tada nusprendžiau „nu gerai, eisim šaligatviu, nėra ko čia per ledinę žolę kampą kirsti…”

Pirmiausia lėkiau į parduotuvę kuri pardavinėjo pavyzdžiui rudeninę striukę uz 150 DKK (75 Lt), kurios originali kaina 800 DKK. Man jos deja nereikėjo. Jų buvo ribotas skaičius, gal apie 50 vnt, ir didelių išmierų. Labiausiai jas griebė įvairūs juodukai, arabai.. Nu žinot, vaikšto kartais tamsios moterys su užmaskuotais veidais. Tai vat tas striukes griebė tokių moterų santuokiniai vyrai… Užsidėdavo striukę, džiaugdavosi, savo draugui parodydavo ir klausdavo „a tinka”? Taip tos striukės baigėsi po dviejų valandų… Dar ten buvo švarkų megztinių ir panašių skudurų… Aš deja, nieko sau neradau, nes mano tiksle sėdėjo kelnės kelnės kelnės… Visą pusmetį nešiojau tik vienas kelnes, nes kiekvieną dieną save guodžiau „nusipirksiu rytoj naujas, nusipirksiu naujas…” aj, trūksta kartais valios… Tai štai. Išaušo M A N O diena.

Per kitą pusvalandį dviejose parduotuvėse nusipirkau trejas kelnes. Vienos – šviesūs džinsai, antros mandri džinsai, trečios – velvetinės (ar kaip jas vadina) – labai panašios į tas kurias nešiojau visą paskutinį rudenį… Nu ir paspėkit kiek man tai apkainavo? Ogi tik 260 DKK (130 Lt). Nu aš nebūčiau lietuvis jei neišsiaiškinčiau kiek gi sutaupiau. Sudėjus visas kelnių originalias kainas, gautųsi apie 870 DKK (435 Lt)!!!! Vat taip vat apsisukau…

Tada pradėjau ieškotis mobilkos. Jėzus marija, kaip neįdomu, kai pasirinkimas didelis. Pradžioj norėjau be antenos. Paskui sugalvojau kad reikia man ir virbatoriaus (a maza kas, žinai)… Pamačiau kad prekybos-centre nieko nebepešiu, tai apsisukau ir nudūmiau atgal į miesto centrą. Paklaidžiojau šiek tiek ir galų gale nusipirkau aš mobiliaką (Siemens C35i) su antena, bet užtat SU VIRBATORIUM. Dabar pavirbruoja karts nuo karto jei kas siunčia laiška ar skambina…

Tiesa. Vos nepamiršau. Tai dar nebuvo visi mano to ryto pirkiniai. Užeinu aš į „savo” maisto parduotuvę, kurioj nepigu, ale man patinka ji, nes prie įėjimo visada būna kokių nors prekių su nuolaida. Tai va, tą kartą radau joje kalėdinių maistų su didžiausia nuolaida. Tame tarpe ir tradiciniai daniški kalėdų sausainiai (forma panašus į ŠLYŽYKUS, bet skoniu panašūs į gvazdikėlius). Paėmiau cielus 2 kg tų sausainių. Po to dar Gliogo porą litrų už pusę kainos. Tai tipo „tradicinis danų” kalėdinis karštas vynas. Kažkaip lėvai sakyti „tradicinis danų”, nes karštą kalėdinį vyną turi ir vokiečiai ir austrai ir net į europą einantys lietuviai bando tokį turėti…