Kelionės data: 2000 rugsėjo 8-10
Vadinasi viskas prasidėjo nuo to, kad per pirmą savaitę buvimo Danijoje, užsinorėjosi praleisti savaitgalį sostinėje – Kopenhagoje.
Penktadienį po paskaitų apie 3pm kartu su viena iš Audronių net nepavalgę pietų, tačiau išalkę šviežaus kelio, kibom į darbą. Visai neužilgo sėdėjom radio žurnalistės mašinoje, kuri dirba Alborge ir kiekvieną dieną važinėja iš Arhuso (>120 km). Ji pasakojo, kad visai neseniai rengė reportažą apie tokius kaip mes – international studentus. Ji man buvo pus-fainė, nors Audronei ji buvo faina. Karts nuo karto mus vadindavo amerikoniškai – „guys”. Pirmoje degalinėje sustojom pasipilti degalų. Iš parduotuvės ji grįžo su maišeliu pusiau guminių pailgų Danijoj labai populiarių saldainių. Maišelyje turbūt buvo kokie 8 įvirių skonių snargliukai. Gavom pasivaišinti. Audronė sako, „gal vieną per pusę?”, „ne” – tyliai paprieštaravau ir čiupau cielą snarglį. Audronė išsitraukė nelaimingą saldainį, nes jo skonis buvo toks stiprus lakrisas (anyžius), kad po kelių kąsnių, jai pasidarė bloga. Ką darysi, gyveni ir mokaisi. Ne viskas čia „saldu”…