LEMbDA

Kelionės data: 1999 vasario 21

Vasario mėnesį teko keltis iš Aarhus’o (Julland, DK) į Kalundborg’ą (Sjaeland, DK). Šiaip bilietų taisyklės tokios – jei esi pėsčias moki apie 100 Lt., jei su mašina – šiek tiek daugiau, tačiau keleivių skaičius bilieto kainai įtakos neturi. Dėl šios priežasties šis keltas labai populiarus tarp tranzuotojų. Pats tuo įsitikinau.

Keltas turėjo išplaukti 16:00. Uoste stabdyti mašinas, važiuojančias į keltą, pradėjau 15:00. Pradžioje buvau vienas. Po to atėjo viena mergina (ja dar minėsiu. Tarkim jos vardas – LEMbDA), kuri traukė į Kopenhagą. Na, o po pusvalandžio už manęs stovėjo apie 12 tranzų…, pageidaujančių užpildyti tuščias sėdynes mašinose. Sustojo viena moteriškė. Aš ir LEMbDA į mašiną sulipinom po pusę kūnų, tačiau, kai ji paklausė kiek ruošiamės jai sumokėti, anas kūnų dalis išlaipinom atgal į orą. Bėgant laikui, įtampa kilo. Pavyks ar nepavyks… pavyks ar nepavyks… Aš jaučiau, kad Dievas ir likę žydai buvo prieš mane, tačiau…

Netrukus priplaukė keltas. Iki jo išplaukimo beliko vos 20 minučių. Apie pusę visų chaliavčikų neteko vilties ir patraukė į keltą pėsčiomis.
Kažkur belikom šešiese. t.y. Belikom kažkur šešiese.

Iki išplaukimo liko apie 10 min. Vienas vairuotojas įdomiai mane nužvelgė, tačiau, mano nelaimei, jis pamatė LEMbDĄ, kuriai ir sustojo. Man nieko kito neliko, kaip įsiprašyti į mašiną. Taigi, aš ir LEMbDA buvom pakankamai laimingi. Tačiau nuliūdino žinia, jog šis draiveris varo ne į Kopenhagos pusę.
Pusantros valandos aš ir LEMbDA plaukėme Kalundborg’o link. Pasirodo jai (LEMbDAI) tėra 18 metų. Ji mėgsta keliauti autostopu, ir tai daro dažniausiai viena, nes taip yr fainiau. Nu ji šiokia tokia puspank’ė: auskaras nosyje, liežuvyje. O be to, dar ir blondinė. Taigi, keltui pasiekus Kalundborg’ą, mes patraukėm miestelio pakraštyn. Kur nutarėm šiek tiek ir mašinas pastabdyti. Situacija nebuvo saldi: mažai mašinų, sutemo. Maniau, kad stovėsim iki kito kelto mašinų srauto. (T.y. apie 1,5 valandos.). Tačiau, kaip vėliau pasakė LEMbDA, we were lucky. Po keliolikos minučių, sustabdėm moteriškaitę, kuri, vargšė, dėl neapšviestų sankryžų nuo savo galinio taško nutolo keliasdešimt kilometrų, padarydama g_e_r_ą mums. Galų gale mus paleido srautingoje sankryžoje prieš Holbeak’ą (Nr.21 ir Nr.155 kelių susikirtimas) kur po kelių minučių sustabdėm Mersą į Kopenhagą.