Kaip į Krokuvą važiavom

Kelionės data: 1997 gegužės 1-4

1997 04 30 buvo eilinis trečiadienis, todėl vakare buvo Vilniaus autostopo klubo susirinkimas.

Prieš akis buvo 4 laisvos dienos: gegužės 1 (IV) – darbo žmonių šventė ir savaitgalis (na o penktadienis atkrenta savaime). Kadangi nesusirinko žmonių dalyvavimui klubo varžyboms aplink Lietuvą, mes su Kotryna sugalvojome važiuoti į Krokuvą. Prie mūsų daugiau niekas neprisijungė…

Iš Vilniaus išvažiavome 05 01 (IV) apie 8.30 val. (iš Panerių). Ant LT+PL sienos buvome 12.50. Kai nusigavome į Augustow’ą buvo apie 15.30. Čia mums iškilo klausimas: pro kur važiuoti į Varšuvą? Todėl Kotryną palikau stabdyti ant kelio į Ostrolęka, o pats stabdžiau link Bialystok’o. Sustabdžiau mašiną aš, todėl patraukėme į Bialystok’ą. Dėl to vertėjo gailėtis, nes Bialystok’e yra miesto apvažiavimas. Ir kadangi keliavome link Warszawa’os teko visą tą apvažiavimą (apie 8 km) praeiti pėsčiomis. Mašinas, aišku, stabdėme, bet visi vairuotojai rodė, kad važiuoja čia pat, netoliese (to mums ir reikėjo, bet jie nesuprato).

Per žmonių darbo šventę su Kotryną pasivėžinome iki Krokuvos. Nors šita nuotrauka iš Varšuvos.

Pakeliui į Warszawą dvi mašinos iš eilės mus maitino. Mašina, vežusi į Warszawą, mus privežė iki išvažiavimo į Krakow’ą (ten buvo 2 tramvajaus galinė stotelė). Jau buvo tamsu. Po to minitralas mus pavežė dar arčiau miesto galo (ten buvo McDonald’s restoranas). Po kokių 40 min. sustojo labai sena fura (buvo 1 val.). Vairuotojas važiavo į Krakow’ą. Nustebo, kai išgirdo, kad ten mums ir reikia, todėl gal kokias 10 min. žiūrėjo į mus ir mąstė: imti – neimti. Aš jam net klubo pažymėjimą rodžiau. Vis dėlto paėmė. Gale kelionės jis buvo, kaip supratau, mumis labai nepatenkintas, nes beveik visą kelią miegojome (dėl to vairuotoją irgi traukia miegas). Krakow’e buvome 05 02 (V) apie 5.30 val.. Taigi kelionė iki Krakow’os truko apie 20 val. Apie 6 val. jau buvo šviesu. Tą dieną (o gal taip visada) miesto gatvėmis vaikščiojo labai daug turistų (daugiausia lenkų jaunimas). 5 valandas pasitrankėme po Krakow’ą. Labai gražus senamiestis, Rotušės aikštė (ryte joje buvo nemažai turistų). Netyčia sugalvojome važiuoti į Zakopanę, į kalnus, arba į Čekiją (ji už kokių 100 km nuo Krakow’os). Apsistojome prie II varianto. Apie 13.30 jau sėdėjome mašinoje ir važiavome link Čekijos. Pakeliui pravažiavome Popiežiaus Jono – Pauliaus II gimtinę – Wadowice, baldų miestą – Kalwaria (čia nuo senų laikų yra tradicija, kad kiekviename name yra pardavinėjami baldai. Ant kiekvieno namo kabo reklama su užrašu „MEBLE”). Siaurame kelyje link Čekijos labai daug miestelių, todėl buvo daug mašinų kamščių. Be to čia Kotryna pirmą kartą (bent jau aš taip supratau) pamatė „gyvus” kalnus.

Nuvažiavome iki miesto CIEZYN, kurio pusė yra Lenkijoje, pusė – Čekijoje… Įspūdis neblogas… Tai va, privežė mus iki pat pasienio punkto mieste. Na ką, prieinam prie pasienio kontrolės punkto, paduodame pasus, vienas pasienietis sako „O, Landsbergis”, o aš jam „NET, Brazauskas”. Abu pasijuokėme… Tada kitas pasienietis klausia kiek mes turime pinigų. Šiam klausimui buvome nepasiruošę, todėl vietoj to kad pasakytume nemažą pinigų sumą žodžiu, mes pradėjome skaičiuoti pinigus piniginėse. Na per abu surinkome gal kokius 20$. Tada jis mums pasakė, kad tiek pinigų yra per mažai (tvirtino, kad vienam žmogui reikia turėti apie 300$).

NEPRALEIDO, GYVATĖS…

Na ką, mes abu nustebę pasukome atgal į Lenkiją… Mums tai buvo tikrai labai netikėta. Gal reikėjo sėdėti automobilyje??? Tada dar bandėme važiuoti į Čekiją per kitą sieną, bet iki jos taip ir „nedatraukėme”, nes buvom pavargę, be to alino ir karštis. Nusprendėme važiuoti namo. Vakare jau buvome Katowice’os „mazge”. Palapinę pasistatėme apie vidurnakty ir, nepaisant to kad už 50 m buvo autostrada, mes miegojome kaip užmušti iki pat 05 03 12:00. Kelyje link Varšuvos, važiuojant nuo Katowice’os pusės pasiekėm greičio rekordą – 200 km/h (prieš tai buvo 180 km/h kelyje Talinas – Ryga). Varšuvoje buvome 05 03 apie 15 val. Ir kaip tik šią dieną visa šalis šventė Lenkijos konstitucijos dieną (berods, jų konstitucija buvo antra po JAV). Man patiko graži, šventinė nuotaika.

Apie 18.00 išsiruošėme į Vilnių. Vakare 21 val. buvome Pultusko mieste (80 km nuo Varšuvos). Vienas vairuotojas man lenkiškai aiškino, kad Pultusko turgus yra kažkoks pats ….. Europoje, bet koks – tai taip ir nesupratau. Kai sutemo, mes stabdėme su atšvaitais. Apie 70% mašinų išsidurdavo: galvodavo, kad policija, todėl pristabdydavo, o po to nuvažiuodavo. Kai stabdėme pro mus pravažiavo kažkoks labai lėtas traktorius. Na mes jo aišku nestabdėme. Staiga po kokių 10 min. kai traktorius buvo gal 500 m nuo mūsų išgirdome kaip sudužo kažkokie stiklai, kažkas labai ilgai stabdė mašiną… Kotryna sako „Einam pažiūrėsim, gal kam kas nors atsitiko…”. Aš kažkaip nemaniau, kad ten galėjo kas nors atsitikti, todėl įkalbėjau stabdyti toliau. Po kokiu 15 min. pro mus pravažiavo policija (beje, mes juos irgi išdūrėme: juos stabdėme su atšvaitais, jie šiek tiek stabtelėjo, ir nuvažiavo toliau. Prisižvengėme…). Dar po kokių 10 min. važiavo gaisrinė su įjungtomis „mirgalkomis”. Irgi išdūrėme. Jie netgi buvo sustoję… Bet nusikeikė ir nuvažiavo toliau. Tada tik sugalvojome eiti pažiūrėti, kas ten atsitiko. Ten buvo susidūręs anas traktorius ir mašina, bet niekas nenukentėjo.

Na ką, po kiek laiko nusprendėme statytis palapinę. Dar kai buvo šviesu nusižiūrėjome tokį labai gražų parkelį. Sakėme – jei iš čia neišvažiuosime – palapinę statysime čia. Na ką gi, apie 24 val. nusprendėme eiti į tą parkelį… Priėjome įėjimą (vartai buvo neužrakinti). Patamsyje pamačiau kažkokią lentelę. Pašviečiau… O ten parašyta, kad čia yra kažkokių karių, žuvusių per kažkurį karą, kapinės… Mes taip – UPS !!! Bet parko dalis, kur nebuvo kapinių, buvo labai graži.. Tačiau mes vis tiek pasistatėme palapinę už tų kapinių tvorelės.

05 04 rytą lėkėme į Vilnių. Namuose buvome kažkur apie 17 val.