Augustas Kligys

Žmonių gyvenančių bendruomenėse mėnesio stovykla Prancūzijos kalnuose netoli Andoros valstybės. Be komentarų nuotraukoms…

Su Minde pasivažinėjom į EP darbo interviu Briuselyje, aplankydami draugus Paryžiuje ir Vokietijoje. Suvažinėjom apie 2700 km. Mindė darbą gavo!

Dalį savo vasaros atostogų svečiavausi pas draugą anglą Marką, kuris gyvena pietų Prancūzijoje.

All-inclusive nemokamas renginys atrinktiems laimingiesiems vyko 4 žvaigždučių viešbutyje, su 100 jaunuolių ir 5 Vokietijos IT kompanijomis.

Prasidėjo viskas pirmadienį, 2001 m. sausio 8 d., kai vis tiktai išsilaikiau vieną egzaminą. Trasoj pasirodžiau jau giliai sutemus, apie penktą valandą vakaro. Pirmiausia turėjau važiuoti į Kopenhagą. Dar niekad nebuvau tranzavęs iš Alborgo taip vėlai, todėl sunku buvo numatyti kaip seksis.

Na, čia jau savaime aišku, kad buvau visas geltonas. Pirma mašina sustojo jau po pirmo rankos pakėlimo. Tai buvo nedaniškai simpatiška mergina, kuri važiavo vos 10 km. Nenorėjau su ja tiek mažai stumtis, bet į mano klausimą, ar bus pakeliui kokia nors degalinė, ji atsakė teigiamai.

Troleibusais nusitrenkėm į tradicinę Kaunan važiuojančių tranzuotojų vietą Vilniuje. Iš esmės mums reikėjo Marijampolės kelio, į kurį norėdami pakliūtį privalėjom kaip nors patekti ant kalno Paneriuose. Nebuvo noro gaišti 20 min. lipimui į kalną, todėl išsitraukiau savo slaptą ginklą – užrašą “2 km” (gal atrodo juokingai, bet užtat veikia labai efektingai) ir kibom į darbą. Tarp kitko, geroje vietoje jau stovėjo trys merginos. Aš jų atsiklausiau:
- Klausykit, ar mes galim atsistoti prieš jus?
Jos pradėjo mykti…