Pora dienų Lillehammeryje
Į olimpinį miestą atvykau ne pieno nusipirkti, o sesės latvės Rasos aplankyti. Pirmoji iškelta užduotis buvo surasti žemėlapį ir išsiaiškinti, kur yra reikiama gatvė. Autobusai į norimą pusę sekmadieniais važiavo tik nuo pietų (labai keistas sprendimas), todėl kokius 3-4 kilometrus visą laiką į pakalnę teko žingsniuoti pėsčiom. Pagaliau priėjau Rasos namą… Skambinu į duris… Keletas sekundžių ir kitoje pusiau stiklinių durų pusėje matau sesę latvę. Ji atidaro duris ir pirmas jos ištartas žodis buvo “SUPER!”. Jai per daug liūdna ten gyventi. Mokosi Lillehammerio high-skolėje kažką apie filmus ir jų kūrybą. Sakė kol kas nesutiko nė vieno užseniečio ten, nors yra girdėjusi apie dviejų esčių egzistavimą.
