Augustas Kligys

Pusę metų gyvenome Varkala miestelyje, kuris yra Indijos pietų valstijoje Keraloje. Tarp 2009 lapkričio iki 2010 balandžio mėnesių nuomavomės didelį namą, gyvenome 2 km nuo turistų ir jūros. Šiame straipsnyje atsakau į klausimus susijusius su maitinimosi kainomis, maudymosi bei oro sąlygomis.

Atsakymai į klausimus apie pragyvenimo išlaidas Australijoje keliaujant, apie tranzavimą ir neoficialų darbą šioje šalyje.

Jei sugalvojote aplankyti magiškąją Australiją – priklausomai nuo to kiek laiko šioje šalyje norite praleisti, reikės aplikuoti turistinei vizai. Šiame straipsnyje apžvelgiu dviejų tipų vizas: eVisitor ir vizą nr. 676.

Kuba nėra lengva šalis plonos piniginės keliautojams. Šiame straipsnyje surinkta informacija galėtų pasitarnauti planuojantiems kelionę į tą egzotišką šalį. Detaliai aptariu maisto, nakvynės, transporto ir daugelį kitų temų.

Išvažiuoti dirbti savanorišką darbą į besivystančias šalis jau yra pakankamai populiaru visame pasaulyje.
Jei internete padarysite paiešką, pavyzdžiui, “volunteer” arba “volunteering programs”, jums bus pateikta galybė nuorodų į savanorišką darbą organizuojančias institucijas. Vienos jų bus skirtos tik konkrečios šalies gyventojams. Kitos – lietuviams nebus priimtinos, nes visas išlaidas reikia pasidengti pačiam (tokių programų kainos grubiai tariant prasideda nuo ~2000-3000€ 3-5 mėnesiams).

Keiptaunas – miestas pilnas baltų žmonių, ir turistų. Jaučiaus kaip kokioj Europoj. PAR baltieji (ir dauguma kitų su aukštuoju išsilavinimu) gyvena, mano manymu, geriau nei žmonės Lietuvoje, su 4-6 kartus didesniais atlyginimais nei pas mus. Šeima visuomet turi atskirą namą su baseiniu. Daugiabučių nedaug…

Pačios pirmosios minutės Kinijoj. Išlipau iš lėktuvo Pekine. Aerouosto pastate buvo siaubingai drėgna ir tvanku. Lygiai toks pat oras būna neišvėdintuose baseinuose. Pamaniau, kad tai buvo aerouosto pastato architektų klaidos. Buvau įsitikinęs, kad su pastatu tikrai kažkas negerai. Tačiau išėjęs iš pastato pajutau kaip niekas nepasikeitė ir kaip drėgna ir tvanku yra lauke.

Atsidūrus Pekine didelę nuostabą sukėlė dviračių “takeliai” mieste, kurie ne tik Pekine, bet ir daugelyje Kinijos miestų yra vienos kelio juostos pločio, arba net platesni. Iš tikrųjų, motociklininkų ir dviratininkų čia milijonai! O lengvųjų mašinų – ne per daugiausia.

Pirmą kartą į Prahą važiavau 1997 m. per Kalėdas. Keliavau tada ne per Varšuvą, o per LODZę. Pradžiai: manau žinot “lietuvių kelią” į Vokietiją: Lietuva-Lomža- Ostrolęnka-Ciechanow-Plock-Kutno-Konin-Poznan-Vokietija… Tai va, jei pasigausit žmogelį važiuojantį į Vokietiją, tai į Prahą varykit ne per Varšuvą, o per Lodzę. Tokiu atveju iš mašinos reiktu išlipti Kutno mieste, ir toliau tranzuoti kelyje į Lodzę.

Patariu naudoti tokius triukus kertant valstybių sienas:
(patarimai labiau tinka keliaujant centrinėje ir vakarų Europoje)

1) Pirmiausia, jei jūsų pase yra tų šalių senos vizos, į kurias jos nebereikalingos, ir jei pase tuščių puslapių ne per daugiausiai – tuomet siūlau pasikeisti pasą.

Del Rygos: jei šis miestas pakeliui i Talina jusu nedomina – važiuokit per Rygos apvažiavimą (ne per miestą (!)), išlošite valanda laiko. Rygos apvažiavimas prasideda miestelyje Kekava, 20 km prieš Ryga. Ten tik pravažiavus “Neste” degaline yra posukis i kaire ir rodykle “Talin”. Juo reikia važiuoti iki plento Ryga – Jekabpils. Po to vėl apvažiavimu.