Augustas Kligys

Delfi portalo video reportažas apie autostopininkus, kuriame taip pat buvau pakalbintas ir aš (dvi dalys).

2008 m. sausio-vasario mėnesiais 5 savaites iš Ekvadoro į Peru keliavome per džiunglių upes. Vienintelis transportas Amazonių džiunglėse – valtys, motorlaiviai ir krovininiai laivai.

Poilsiavietėje, kurioje gyvenome nemokamai Belizo (Centrinė Amerika) šiaurėje, kelis kartus gaminome kokoso pieną. Būtent šį procesą ir nusprendėme įamžinti.

2004 m. praleidęs 6 mėnesius Afrikoje nusprendžiau pasidalinti savo įspūdžiais su kitais. Ta proga buvau paruošęs 1,5-2 val. trukmės prezentaciją.

Štai taip oficialiai – pjaustydami balionius – atidarėme 2005 metų užgavėnių vakarą.

Khayelitsha juodukų priemiestyje netoli Keiptauno (Pietų Afrikoje) sekmadieniais palaikydavau slovakui Juraj kompaniją nueiti į Romos katalikų bažnyčią, kurioje per mišias visi dainuoja ir šoka.

Pietų Afrikos Respublikoje, Khayelitsha priemiestyje (30km nuo Keiptauno) – draugas Juraj nufilmavo mokyklos aplinką. Filme pamatysite mokinukus, kompiuterių kambarį, kuriame dirbome, mūsų kolegę, irgi savanorę – Sigrid iš Vokietijos.

Juodukų mokykla, kurioje savanoriavome, turėjo video kamerą, kuria nusprendėme vieną savaitgalį pasinaudoti ir uždokumentuoti blynų kepimą lūšnoje.

Tai renginys, kuris buvo skirtas Aalborge studijuojantiems lietuviams, o jo tikslas – naujai atvykę susipažįsta su “seniais”, ir atvirkščiai.

Pieno šou idėja gimė spontaniškai 2001 m. kovo mėnesį per prancūzo Remy gimtadienį. Scenarijus paprastas, bet netikėtas.