KELIONĖ AUTOBUSU  

Liepos 21 dienos anksti ryte iš Yangshuo dundėjau į Guilin miestą nusipirkti traukinio bilietą kelionei į Pekiną. Jėzau, ko tik nenutiko tame autobuse… Autobusiukas buvo mažas, gal tik 25 sėdimos vietos. Per valandinę kelionę vienas vaikas apsivėmė. Jis, tiesa, bandė nukreipti viską pro atvirą langą, bet kur tau – apsitaškė. Visai nejuokinga. Gerai, kad nearti jo sėdėjau. Tačiau šalia manęs sėdėjusi kinė gal 40 minučių iki tol kol ji pagaliau išlipo, rėkė per visą autobusą ir barėsi su konduktorium, kad jis neva atidavė dvibugai mažiau grązos, nei privalėjo. Įdomu, kad ta mano kaimynė plyšauti pradėjo kai po pinigų sumokėjimo konduktoriui praėjo 15 minučių. Susimokėjusi ji suvalgė savo bandelę (pasistiprino) IR KAD PRADĖJO PLYŠAUTI man į ausį, kad užsikūrė mergina. O aš juk nieko nesupratau kas vyko... Tik pinigus vienas kitam jie rodo ir aiškinosi per visą autobusą. Galų gale išlipo visa susibiesinusi. Man kaip ir turėjo pasidaryti ramiau... Bet kur tau. Po kelių minučių šalia manęs prisistatė jauna kinietukė, kuri, žinoma, studijavo anglų kalbą, ir kuri užsimanė su manim pabendrauti. hrrhrhr. Aš norėjau pasirodyti mandagus, todėl karts nuo karto šypsodavausi. Stengiausiai būti "geras ir malonus užsienietis", kuriam Fantastiškai įdomu girdėti nuvalkiotą istoriją kaip ji važiuoja į kaimelį dirbti ir bendrauti su užsieniečiais, ir siaubingai įdomu pasakoti kad aš čia vat keliauju sau po Kiniją tuda-siuda. Dar autobuse viena moteriškaitė mažą mažą kūdikėlį turėjo. Kūdikis pradėjo žliumbti ir ji jam pakišo savo krūtį, kad tas pienuko palaktų. O Dieve, ko tik neprisižiūri kartais...