TRAUKINIAI IR AUTOBUSAI  

Kinijos miestų traukinių stotys nuo europietiškų skiriasi tuo, kad į jas įleidžiami tik tiek žmonės, kurie jau yra nusipirkę bilietus kasose. Todėl visi visi kurie laukia ar galvoja, malasi apie soties pastatą. Ir aplink stotis, paprastai, nerealios žmonių masės.

Kai kuriuose miestuose prie kasų neegzistuoja eilės. Todėl žmonės grūdasi lipdami per vienas kito galvas.

Kai autobusas, traukinys ar keltas atvyksta į galutinį miestą ar uostą, paprastai užgrojama muzika.

Visose traukinių ir autobusų stotyse keleivių bagažą tikrina per skanerį (tokį, koks paprastai stovi aerouostuose).

Kadangi Kinijoj pagrindinis transportas yra traukiniai, tai šalyje net yra Traukinių Ministerija.

Keliauti traukiniais ir autobusais yra labai paprasta. Nusipirktas bilietas visuomet turės numerį konkrečiai tavo sėdynės ir todėl niekas kitas neturi teisės užimti tavo vietos.

Jei važiuosit traukiniu ir šalia būsit pasidėję kokią knygą ar laikraštį, nenustebkit jei koks kinas nei iš šio nei iš to paims tą jūsų brošiūrą, pavartys, paskaitys... Tai juk Kinija! Ir zinot ką man pasakė viena kinė? Ogi, kad jei skaitai kažką viešoj vietoj, tai automatiškai tas skaitinys yra viešas, ir todėl bet kas ima ir varto.

Traukiniuose ant kiekvieno lango yra lipdukas su nupaišytu pro langą kyšančių žmogeliuku ir su prierašu "DO NOT EXTEND ANY PARTS OF YOUR". Ši kalba vadinama Chinglish.

Traukiniai paprastai su oro kondicionieriumi, tačiau būna ir be jo – tuomet visi bilietai dvigubai pigesni. Nors tokių traukinių vis mažiau ir mažiau...

Man pasirodė įdomu pastebėti, kad daugelyje viešų vietų (traukiniuose, stotyse ir pan.) ant rodyklės rodančios tualeto kryptį, būdavo užrašyta "Washing room".

Pekine traukinių stotyje yra Ticket Officas (įėjus pro pagrindines duris giliai kairėje pusėje) For Foreigners. Ar kažkas panašaus (Gal International Ticket Office). Ten yra specialiai užsieniečiams skirta kasa. Šanchajuj irgi yra vienas langelis su užrašu "english speaking service". Kituose miestuose stočių kasose dažnai susidurdavau su angliakalbiais bilietų pardavėjais.

Kinijos traukiniuose yra tokio tipo bilietai: Hard Seat (HS), Soft Seat (SS), Hard Sleep (HSl), Soft Sleep (SSl). Grubios kainų proporcijos: jei HS kainuoja apie 180, tai SS apie 280, HSl – apie 320, o SSl gal kokia 500 juanių. Jei kelionė trunka apie pusę paros (pavyzdžiui, man teko važiuoti iš Pekino į Šanchajų 14 valandų, HS kainavo 180 juanių), tai užtenka pirkti HS. Jei apie parą – tada patarčiau HSl, nes tuomet turėsi savo lovą ir galėsi visą laiką drybsoti. SSl pirkti nesiūlau. Labai jau brangu. Su tais bilietais duoda lovą kupė tipo kabinoje su keturiomis lovomis. HardSleep'eryje lovos yra trim aukštais. Patarčiau prašyti kasoje bilieto vidurinei lovai. Nes ant apatinės paprastai pasėdi biški kaimynai iš aukštesnių lovų, o tai nelabai kartais faina. Ypač jei užsimanai išsitiesti. Aukščiausioje lovoje neužtenka vietos jogiškai atsisėsti. Užtat ta lova yra saugiausia (tai yra, ilgapirščiui sunku būtų pasiekti tavo mažą tašytę su dokumentais ir pinigais). Jei vidurinė lova kainuotų apie 100, tai aukščiausia apie kokius 92, o žemiausia – 108 juanius. Žodžiu, kainų skirtumas tarp skirtingų lovų nedidelis. HardSeat nuo SofSeat skiriasi tik tuo, kad yra daugiau vietos vagone (t.y. mažiau žmonių ir didesni tarpai tarp priešingų kėdžių šalia staliuko), bet pati sėdynė nepasakyčiau, kad būtų minkštesnė. Jei kartais užsimanysit nupirkti HardSleep ir tokių bilietų jau nebebus, tuomet pirkite HardSeat, o vėliau pačiame traukinyje galėsite bilietą pasikeisti į vietą HardSleep vagone, jei tik atsiras laisva lova (kiek esu girdėjes, tai ne problema). Žinoma, už bilieto pakeitimą teks primokėti iki normalios HardSleep kainos.

Paskutinį rytą Kinijoje Pekino hostelyje siaubingai anskti ryte teko pabendrauti su naujomis kaimynėmis iš Izraelio. Jos pasakojo apie košmarišką kelionę traukiniu. Keletas akimirkų: ***
Sėdi abi panos. Viena jų klausosi mini-disk plejerio. Pastaroji užsimano į WC, palieka plejerį ant savo vietos ir nueina. Kinas-"kaimynas" NET NEMIRKTELĖJĘS paima plejerį ir klauso sau išsižiojęs. ***
Visi ramiai sau sėdi. Prieš izraelietes sėdintis kinas nusiima batus ir užkelia nenusakomai gaiviai dvokiančias kojas ant prieš jį esančios kėdės (šalia merginų). ***
Izraelietė išsitraukė pokelį cigarečių, užsirūkė vieną iš jų ir likusias padėjo ant staliuko (vienas staliukas būna skirtas 4-6 sėdimom vietom). Po kiek laiko kinas irgi pasiima iš to pokelio cigaretę ir užsirūko... Na, aš patylėsiu.

Tarp kitko, teko girdėti istoriją apie "vakarietišką" merginą, kuri keliavo Kinijoje viena, ir aplinkiniams kinams dalinusią cigaretes už kurias kinai kažkur pasitraukdavo ir jai užleisdavo kelias sėdimas vietas ant kurių patogiai išsitiesdavo.

Trumpai apie blogus nutikimus traukinuose:

Taivanietis pasakojo, kaip kažkada važiavo Hard-Seat vagone (paprasčiausias sėdimas vagonas) ir šalia jo atsisėdo trijulė peiliais apsikarsčiusių kiniečių, kurie turėjo bilietą vos porai stotelių. Trumpos kelionės metu blogiečiai gąsdindami paslėptais ginklais kraustė kaimynų tašes ir susišlavę kas jiems buvo įdomiausia kitoje stotelėje išlipo.

Kupe tipo (Soft-Seat), super-brangios klases vagonuose irgi nėra saugu. Kartais pasitaikantis scenarijus: įlipa sau žmogelis į kupe vagoną, susiranda savo keturviete kupe. Ten sutinka vyrą ir moterį. Chebrytė susibendrauja, kaimynai prisistato kaip žmona ir vyras. Po kiek laiko jie išsitraukia tortą, neva “atšvęskime visi drauge žmonos gimtadienį”. Scenarijus baigiasi, kad tam paprastam žmogeliui prabudus, kad ir kaip butu gaila, tenka iš naujo uždirbti prarastus pinigus ir iš naujo organizuotis nebesurandamus dokumentus.

Kaip pasakojo taivanietis, dar vienas "blogas Soft-Seat nutikimas" nutiko keliautojai iš Australijos. Įlipo ji į savo kupe. Po kiek laiko į kupe įėjo blogietis-kinas, kuris uždarė duris ir užrakino iš vidaus ir bandė išprievartauti nusigandusia australę.

Va kaip kartais visgi yra nesaugu tose super-klasese.