Savanoriavimo programos

Išvažiuoti dirbti savanorišką darbą į besivystančias šalis jau yra pakankamai populiaru visame pasaulyje.
Jei internete padarysite paiešką, pavyzdžiui, „volunteer“ arba „volunteering programs„, jums bus pateikta galybė nuorodų į savanorišką darbą organizuojančias institucijas. Vienos jų bus skirtos tik konkrečios šalies gyventojams. Kitos – lietuviams nebus priimtinos, nes visas išlaidas reikia pasidengti pačiam (tokių programų kainos grubiai tariant prasideda nuo ~2000-3000€ 3-5 mėnesiams).

Žodžiu, tokių organizacijų, kurios pilnai arba dalinai padengtų savanorių išlaidas, arba dalyvavimo mokestis būtų nedidelis, nėra daug.
Šiame puslapyje pateikiu informaciją būtent apie tokias organizacijas. Pasakojimai ir programų trumpi aprašymai parašyti pačių dalyvavusių.

Lietuvių grupė Facebook’e

Lietuviai, kurie turi savanoriavimo patirties arba ieško tokios veiklos galimybių buriasi Facebook grupėje Lietuviai Savanoriai Azijoje, Afrikoje ir Amerikose.

Global Education Network

www.glen-europe.org

parašė Augustas Kligys (2005 rugsėjis)

Nuo 2003 metų vokiečių organizacija ASA Programm pradėjo bendradarbiauti su Rytų ir Centrinės Europos šalių organizacijomis. Taip gimė GLEN – „Global Education Network Of Young Europeans“.

Lietuvoje GLEN’ui atstovauja „Aplinkosaugos informacijos centras“. Lietuvių atranka dalyvauti šioje programoje vyksta būtent per šią organizaciją. API centras tinklapyje paprastai galima rasti detalesnės informacijos apie GLEN lietuviškai: www.apicentras.lt

Projektai (besivystančiose šalyse), kuriuose galima dalyvauti paskelbiami spalio mėnesį, o aplikacijos priimamos iki gruodžio galo/sausio pradžios. Programoje dalyvauti gali studentai, amžius – tarp 21-30.

Programa finansuojama Vokietijos ir dalyvaujančių šalių lėšomis. Priš išvažiuojant savanoriai turi 2 paruošiamuosius seminarus metų pirmoje pusėje. Projektų trukmė – 3 mėnesiai, su galimybe prasitęsti dar 1 mėnesiui. Į besivystančias šalis dalyviai išsivažinėja liepos-rugpjūčio mėn., o kai kurie ir vėliau. Esant lėšoms, dalinai apmokamos kelionės išlaidos į paruošiamuosius seminarus, taip pat lėktuvo bilietas į/iš projekto šalį (700-900€). Be to, savanoriai visus 3 mėnesius gauna taip vadinamą „stipendiją“, kuri priklauso nuo šalies į kurią važiuojama. Bent jau 2004 m. stipendijos suma buvo apie 800-1000€ trims mėnesiams. Savanoris pats turi pasirūpinti gyvenama vieta, maistu ir pan. Kartais projekto partneriai besivystančioje šalyje padeda susirasti būstą.

Mano projektas 2004 m. buvo Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika) savivaldybėje, aplinkosaugos departamente. Daugiau apie tai ką mes ten daugiau mažiau darėme, pasiskaitykite prie laiškų iš Afrikos.

Mercy Ships

www.mercyships.org

parašė Vita Jankauskaitė (2005 rugsėjis)

Tai 1978 m JAV įkurta krikscioniska NVO, kurios pagrindinė veikla – nemokamos chirurginės operacijos. Turi 3 laivus-ligonines („Carribean Mercy“, plauko po Karibų j. baseiną, „Africa Mercy“ – vasarį (2006) turėtų išplaukti iš Anglijos, kur dabar įrenginėjamas, į Ganą, ir „Anastasis“, kuris šiai žiemai plauks į Liberiją ir, berods, po to išeis į pensiją.

Patekti salyginai paprasta: susirandi anketas internete, užpildai + pridedi rekomendacijas, išsiunti ir lauki kol pasiūlys kokią nors vietą. Reikia jiems ten ne tik medikų, bet ir krūvos visokio pagalbinio personalo – techninio, virėjų, darbui personalo skyriuje, banke ir t.t. Net mokytojų reikia, nes ten yra mokykla (kiti ten su visom šeimom). Esmė yra mokėti anglų kalbą. Ir dar svarbus dalykas – reikia susimokėti už lovą ir maistą + visą kitą (kelionė į laivą, sveikatos draudimas, etc.). Lietuviams kainuoja (vakariečiams brangiau) 250 USD per mėnesį (jei važiuoji ilgiau negu 6 mėn – kaina iš karto krenta. Aš moku 139 USD per mėn).

Ko jiems reikia yra anketoje, be to, jų puslapyje yra ‘positions now available’ (prie „Volunteer and Alumni“). Ten šiek tiek matosi, kokio plauko specialistų reikia. Aš pati baigiau filologiją + komunikaciją, o dirbau virtuvėj, paskui su suaugusiųjų švietimo programa, ir vėliau dirbau development work.

Laivas paprastai atplaukia į kokią nors šalį ir būna ten 3-8 mėnesius (įvairiai), tada plaukia arba į kitą afrikos šalį, arba į
Europą (arba, kaip 2005 metais, į Pietų Afrikos Respubliką) rinkti pinigų, reklamuotis, remontuotis ir pan. Daugiausia darbo atliekama laive, tokių „laimingųjų“ kaip aš, kurie dirba tiesiogiai su vietiniais (neskaitant medikų) – nelabai daug. Yra visokių galimybių dirbti po darbo. Žodžiu, 150 m ilgio laive gyveni su dar 350 tokių į tave panašių iš 30 skirtingų šalių. Ankšta, bet smagu. Mėgstantiems komfortą ir individualizmą būtų sunku. Užtat nuotykių mėgėjams, turistams ir avantiūristams – nerealu. Laivai plaukia į mažiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes (ten turistai retai koją kelia), dažnai po visokių pilietinių karų ir pan. Gali būt prislegiantis patyrimas.

Žmonės būna savanoriauja nuo kelių savaičių iki kelių dešimtmečių. Salygos visiems vienodos (dėl mokesčių), bet ilgiau pabuvęs gausi
geresnę kajutę, ir ją galbūt reiks dalintis tik su vienu, o ne su penkiais žmonėm. Ten atvažiuoja ir tik mokyklą baigęs jaunimėlis, ir labai kvalifikuoti specialistai, ir pensininkai. Kas tik pajėgus ir pasiryžęs.

Humana People to People

www.drh-norway.org
www.humana.org

parašė Audronė Rukšaitė (2006 vasaris)

Humana turi kelias mokyklas, ir visos jos turi savo atskirus tinklapius. Aš mokiausi „One World Volunteers“.

Ši programa žmogui gali nekainuoti nieko, nebent atvykimo iki mokyklos išlaidos, ir dar visokie sveikatos draudimai, kaip užsienio šalies rezidentui, kol gyvenama kurioje nors iš mokyklų. Toliau viską galima fundrise’inti – mokyklos gyvenimo išlaidas, keliones į trečiojo pasaulio šalį išlaidas, bei savo dienpinigius kol dirbama savanoriu. Pinigai nemaži, tiksliai nepamenu kiek, reikia internete ieškotis. Fundrise’ingas vyksta taip: mokykla savo lėšomis išleidžia krūvą žurnaliukų „Balamuka“ (reiškia „wake up“, kažkokia Afrikos genties kalba), apie trečiąjį pasaulį ir apie Humanos savanorių, dirbančių jose, pasakojimus. Patys savanoriai rašo ir straipsnius. Tai va, ir tuos Balamuka reikia pardavinėti gatvėje. Jo kaina 60 SEK (Švedijos kronų). Bet galima prašyti ir mažiau, kaip mažą paramą, arba daugiau – for poor people in Mozambique. Iš tikrųjų viskas eina pačio savanorio išlaidoms mokykloje ir gyvenimui trečio pasaulio šalyje. Projektai Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje turi būti patys save išlaikantys finansiškai. Šlykštus tas fundrisinimas…

Fundrisinti reikia praktiškai pusę buvimo Europoje laiko. Buvimo Europoje trukmė priklauso nuo buvimo trečiojo pasaulio šalyje. Aš buvau 4 mėn. Europoje ir 4 mėn. Nikaragvoje, bet yra galimybė būti po 6 mėn. Priklauso nuo projekto. Kai 6 mėn, tai ir babkių, aišku, reikia daugiau.

Dėl pinigu – savanoris gali pats apmokėti visas išlaidas, bet vistiek kažkiek turės fundrisinti pagal taisykles, kad suprastų, kaip reikia pristatyti savo projektą visuomenei.

Tvarka mokykloje – jokios. Kol žmonės ją patys daro, tol ji yra. Pas mus buvo tipo griežtas mokytojas, bet jis išvažiavo į Afriką – kas ten gavosi, nežinau… Atmosfera – labai gera. Daug international žmonių, visi jauni, gyvenime kažko ieškantys, draugiški ir komunikabilūs, neturi stereotipiniu nuostatų.

Šiaip tai Humana paliko kaip labai deorganizuotos organizacijos įspūdį… Patys mokytojai sakydavo: jei pats savanoris deorganizuotas, tai ir organizacija jam bus deorganizuota… Na, aš su tuo nesutinku… Žodžiu, daug kas palikta pačiam savanoriui.

Bendra struktūra mokykloje – direktorius, paskui mokytojai, paskui savanoriai. Patys savanoriai, po atitinkamo fundrisinimo kiekio ir praktiniu užduočių, gali tapti mokytojais. Tačiau tokių lieka nedaug… Kai kurie išeina iš mokyklos nebaigę programos, nes neištveria fundrisinimo, tos betvarkės, o gal jiems pritrūksta motyvacijos…

Asmeniškai – nerekomenduoju. Nebent žmogus atsparus darbui gatvėje su pinigų rinkliava… Mes fundrisindavome Suomijoje (Pori), Švedijoje (Stokholme, Upsaloje, Gioteburge).
Tiesa, va tokių fundrisinimo išvykų metu pinigų maistui duodama minimaliai 20 SEK, o nakvynei visai neduodama, viską reikia „susitręšti“… Tai eidavome ir tręšdavome, kad mus restoranuose maitintų, viešbučiuose apnakvydintų… Kartais miegodavome sporto klubuose, mokyklose, vaikų darželiuose… Beje, jokio alkoholio ir narkotikų…

Žodžiu, įdomi patirtis, kurios daugiau nenoriu. Bet tai, ką gavau, gyvenime praverčia…
Tiesa, ir kelionei į fundrisinimo vietą babkių neduodavo. Tranzuodavome, arba keliaudavome už savo. Atrodo – juk turėjome tiek daug, surinktų už Balamukas (per dieną apie 700 litų) – bet buvo taisyklė: kol nesurinksi babkių, Afriką matysi kaip savo ausis… Dantis sukandę tempėme. Kai kurie neištempdavo.

Tai ir yra Humana, jos taisyklės. O jau toliau, kai atsirandi Afrikoje/Centrinėj Amerikoje, priklauso nuo pačio – gali š… malti, gali dirbti be perstojo, viskas priklauso nuo pačio…

Augusto pastaba: Susidomėjusiems šia programa – patariu pasiskaityti ir straipsnį Delfyje: „Humana People to People“ – tobula pinigų plovimo mašina, bei lietuvės Eugenijos įspūdžius (anglų k.) dalyvaujant ir dirbant Humanoje.

Tahoe-Baikal Institute

www.tahoebaikal.org

parašė Rasa Ščeponavičiūtė (2005 rugsėjis)

Tahoe Baikal Institutas buvo įkurtas 1990 metais ir veikia aplinkos apsaugos bei kultūros srityje. Jie dirba daugiausiai JAV ir Rusijoj, bet siekia ir Mongoliją, kai kurias kitas šalis. Veikla apima įvairius projektus ir programas. Populiariausia manau yra Vasaros aplinkosauginė mainų programa (Summer environmental exchange program), ji rengiama kiekvieną vasarą, ir 2005 metais įvyko jubiliejinė – 15-oji.

Jos trukmė yra 9-10 savaičių, iš kurių 5 savaitės praleidžiamos JAV, o kitos 4 arba 5 sav. Sibire prie Baikalo ežero. Programa skirta studentams ir jauniems dirbantiems žmonėms, kurie specializuojasi arba kaip nors susiję su aplinkos arba rusų kalbos ir kultūros studijomis. Didelis privalumas yra ir anglų ir rusų kalbų mokėjimas (vieną mokėti būtinai). Kviečiama po kokia 17 dalyvių: po 7 iš JAV ir Rusijos ir tik 2-3 iš kitų šalių, todėl konkurencija didoka. Paraiškos priimamos metų pradžioje.

JAV ir daugumos kitų šalių dalyviams programa mokama, kaina kinta kasmet, dabar kainuoja apie 2000 JAV dolerių, į kuriuos įskaityta viskas – kelionės, išlaikymas, draudimas ir panašiai, bet reik susimokėti už vizas ir turėti pinigų savo asmeninėms išlaidoms (pvz. alučiui :). Tos asmeninės išlaidos priklausomai nuo pomėgių (kazino lankymas, apsipirkinėjimas) gali būti labai didelės, ypač JAV. Vien pasivaikščiojimai po San Fransisko barus gali neblogai kainuoti, o tokios patirties labai norisi! Rusijos ir kitų buvusių sovietinių respublikų dalyviams paprastai programos kaštai padengiami. Man tereikėjo susimokėti už kelionę į Maskvą ir atgal bei už Rusijos ir JAV vizas (as dalyvavau 2003 m.) Kasmet vis mažiau dalyvių gali patekti nemokamai.

Pirmas dvi savaites kiekvienoj šaly keliaujama po visokias aplinkosaugines įstaigas, tenka išklausyti keletą paskaitų, ne visad jos įdomios. Po to dvi savaites dirbama prie mažo projektėlio (pvz. kažkokie vandens tyrimai, naujo turistinio tako statyba). Tarpuose tarp šių veiklų ir plius savaitė po projektų skiriama kelionėms ir ekskursijoms į visokius nacionalinius parkus, draustinius, miestus). Dėl daugybės veiklų programa yra labai intensyvi, laisvo laiko praktiškai nėra. Tai sunku, bet rezultatas puikus o įspūdžių – milijonas! Nuoširdžiai patariu išbandyti!

Norint yra galimybė atvykti į JAV truputį anksčiau prieš stažuotės pradžią ir padirbėti savanoriais su įvairiom aplinkosauginėm organizacijom. Tai gali būti mėnuo ar pora sav., tada jie berods padengia visas išlaidas (nors garantuoti negaliu). Be to labai norint ir Rusijoj galima prisilipinti prie kažkokių projektėlių ir pratęsti buvimo laiką šalyje, jei tik viza leidžia.


DNS – International Teacher Training

Tarptautinis Mokytojų Ruošimo Koledžas

www.dns-tvind.dk

parašė Jurga Dapševičiūtė (2005 spalis)

DNS yra tarptautinis mokytojų ruošimo koledžas Danijoje. Mes ruošiame mokytojus, kurie nori daryti kažką ypatingo mokydami Europoje, Afrikoje, Amerikoje – visur kur švietimas yra ypatingai būtinas.

Mokymasis darant – tai DNS mokymosi būdas. Programa yra netradicinė ir metanti išsukį, įtraukianti platų spektrą teorinių bei praktinių žinių ir įgūdžių, daugybę patyrimų įvairiose srityse, sutelkta į asmeninį visapusišką būsimojo mokytojo vystymą per daug iššūkių, su kuriais jam tenka susidoroti.

Paruošimo programa yra suskirstyta į 4 metus. Kiekvieni metai turi ypatingą antraštę kuri yra orientyras DNS studentams įgyjant žinias, įgūdžius, gausybę patyrimų srityje, kurią nurodo antraštė – tapti puikiu ir daug teigiamos įtakos padaryti galinčiu mokytoju, kuris darys gerą tarp jaunimo ir vyresnių žmonių, kuriems ypatingai reikalingas ypatingas rūpestis ir dėmesys.

Tarpkultūrinis priartėjimas:

Prisijungęs prie DNS, tu tampi dalimi komandos susidedančios iš skirtingų žmonių. DNS studentais tampa žmonės turintys įvairiausias skirtingas savybes ir patirtis: ką tik baigę mokyklas jaunuoliai, keletą metų įvairiose srityse dirbę zmones, turintys kitą išsilavinimą ir galbūt darę gausybę visai skirtingų dalykų, bet visada norintys mokytis toliau. Vieni jau sukaupę teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kiti kupini energijos ragauti pasaulį ir trykštantys jaunyste, kurie yra „ką tik pasiruošę eiti“.

DNS komandos susidaro iš studentu iš visos Europos nuo Estijos iki Prancūzijos. DNS studentai atvyksta iš Skandinavijos, Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Portugalijos, Škotijos, Islandijos, Čekijos, Šveicarijos…
Šie skirtumai tarp kultūrų, išsilavinimo laipsnių, socialinių sluoksnių bei kiti skirtumai yra neįtikėtinas šaltinis galimybių visiems patirti, sužinoti kitokius požiūrius, mokytis kaip susidoroti su naujais sunkumais, pamatyti dalykus iš kitų kultūrų perspektyvos – ir nuolat mokytis humaniškumo.

Gyvenimas DNS:

DNS studentai gyvena kartu koledže kai nekeliauja, neatlieka mokymo praktikos, nedirba kad apmokėtų savo privačias išlaidas bei studijų mokestį…

Tu priklausai komandai, kuri eina per visas studijas kartu. Kartu jūs planuojate, vykdote planus, sprendžiate finansines problemas, gaminate maistą, plaunate indus, rūpinatės koledžo švara, remontuojate ji, žaidžiate tinklinį, šypsotės, verkiate ir iš esmės dalinatės gyvenimais 4 metus. Tai pareikalauja daug iniciatyvos, diskusijų, ginčų, gerų idėjų ir daug daugiau. Bet mes niekada to nenorime prarasti. Tai teikia daug iššūkių, sunkumų ir gero laiko, niekada nebūna nuobodu.

Studijos ir užsiėmimai:

Mokymasis darant (learning by doing) – tai DNS mokymosi būdas. Būtent dėl to mes nuolat patiriame gausybę dalykų ir gauname naujų įspūdžių:

1. Mokymasis apie pasaulį per 4 mėnesių studijų kelionę per Aziją ir 6 mėnesių „Make a difference“ periodas bet kur pasaulyje.

2. Mokymasis apie kultūrą ir draminę ekspresiją per dalyvavimą Teatro konkurse.

3. Mokymasis apie vaikus ir jaunuolius bei apie tai kaip juos mokyti per 11 mėnesių mokymo praktika su „sunkiais“ paaugliais Danijoje ir 6 mėnesių mokymo praktika Afrikoje…

Akademiniai studijų dalykai DNS yra tokie patys kaip ir tradiciniuose mokytojų ruošimo koledžuose Danijoje.

1. Pedagoginiai ir bendrieji dalykai (visi jie yra privalomi):
pedagogika, religija ir filosofija, bakalauro darbas, mokykla visuomenėje, bendrosios didaktikos, psichologija

2. Laisvai pasirenkami dalykai. Tu turi galimybę pasirinkti tarp danų kalbos arba matematikos bei pasirinkti dar tris mokomuosius dalykus bent iš dviejų skirtingų sričių: humanistiniai dalykai, kūrybiniai dalykai, gamtos mokslai

DNS, mes taip pat laikome egzaminus kaip ir bet kuriame kitame mokytojų ruošimo koledže Danijoje. Tačiau be to, mes dar mokomės būti mokytojais jais būdami ir keliaudami po visą pasaulį.

Bendra ekonomika:

Studijos yra privačios ir studentai turi patys padengti savo išlaidas savo studijoms bei privačias išlaidas per 4 metus. Mes darome tai kartu. Mokymo praktika yra atliekama mokyklose, kuriose tau už tai mokama. Taip pat studentai užsidirba pinigus atlikdami įvairias užduotis, pvz. statybų darbus, vasaros stovyklaviečių rengimą, uogų rinkimą, lėšų kaupimą (fundraising)…

DNS komanda yra bendrai atsakinga už savo komandos įplaukas ir išlaidas. Studijos prasideda rugsėjo 1 ir prieš išvykstant į Aziją gruodžio 1 kiekviena komanda privalo būti sukaupusi tam tikrą sumą, kuri gali būti skirtinga kiekvienais metais. Tiems kurie nori DNS organizuoja galimybes savo studentams užsidirbti šiuos pinigus, įstojant keletą mėnesių prieš studijų pradžią. Visos išlaidos – privačios bei edukacinės – yra įtraukiamos į bendrą ekonomiką kol komanda baigia mokslus.

Kaip įstoti:

Visa tai apie DNS – vieta kur studentai yra pagrindiniai koledžo aktoriai.
Jeigu tu svarstai apie įstojima į DNS, turėtum apsilankyti paruošiamajame susitikime arba, kai turi galimybę, kad turėtum šansų pasikalbėti su mokytojais, studentais ir pamatyti vietą prieš galutinai apsisprendžiant.

Informacija Lietuvoje: Jurga Dapševičiūtė (lyja.zvaigzdemis@gmail.com)

EST – Europos savanorių tarnyba

EVS – European Voluntary Service

www.jtba.lt/europos_savanoriu_tarnyba
Informacija angliškai

Tai programa, kurioje gali dalyvauti 18-29 metų amžiaus jaunimas.

MEF Internship – Malaizija

www.mefinternship.org
MEF Internship on Facebook

Malaizijos-Europos Forumas (MEF) kviečia europiečius atlikti praktiką Malaizijoje. Paraiškos priimamos nemokamai, o už darbą ši programa moka 350 EUR/mėn. Aplikuoti gali tiek studijuojantys, tiek ir ką tik gavę diplomus.

Savanoriavimas Lotynų Amerikoje

www.VolunteerSouthAmerica.net – tai tinklapis su nuorodomis į projektus Lotynų Amerikoje, kuriuose savanoriai gali atvažiuoti ir dirbti nemokamai arba už labai mažą mokestį.

www.VolunteerLatinAmerica.com – viena pažįstama šitame tinklapyje 2008 m. vasarą rado programą Ekvadore už 50 USD per savaitę.

Kiti straipsniai savanoriavimo tema

Milisentos įrašas apie savanoriavimą

Facebook grupė Lietuviai Savanoriai Azijoje, Afrikoje ir Amerikose

Facebook puslapis Volunteer Cambodia – savanoriauk Kambodžoje. Organizacijos, programos, fondai, įspūdžiai – viskas iš pirmų lūpų.

Written by Augustas
Gyvenime kaupiasi žinios ir patirtys. Su mielu noru tuo dalinuosi, nes žinau, kad yra daug žmonių, kurie turi klausimų, į kuriuos atsakymus aš jau esu radęs.