Laukiam automatinio traukinuko. Ingos rankas blaško vėjas...
Už super pigų skrydį (400 DKK – 200 Lt) tą kartą į Londoną suskridom septyniese (Lyvis, Kristė, Darius, Augustas, Audronė, kita Audronė bei Goša) iš Alborgo ir dvi merginos (Giedrė ir Rasa) iš Dublino.
Nakvojom pas Ingą ir Rūtą dirbančias pagal kažkokias metų trukmės programas. Vargsta jos įvairiuose viešbučiuose, baruose. Ten toks butukas keturių kambarių. Mažas. Viso gyvena penkiese. Tačiau mūsų atskridimo naktį buvom tam bute net 17 žmonių! Devyni mes + penkios gyventojos + trys panos, kurios tik tai nakčiai atvyko pernakvoti, bo savo butą pridavė ir šeštadienį turėjo skristi namo.
Jėzus, kiek Londone žmonių savaitgalio naktimis, kaip Gariūnuose. Į pavakarę parduotuvių prieanguose su stogais (pačiame centre!) savo guolius įsitaiso bomžai…
Chebrytė važiuoja traukiniu
Anglijoj nenaudoja vandens maišytuvų. Nori susiplauti indus? Atsisuk šaltą vandenį kairėje ir karštą – dešinėje. Plauk!
Autobusuose, bent jau naktiniuose, vairuotojai – vien juodukai. Man asmeniškai patiko miesto traukiniai Docklands, kuriuose nėra vairuotojų: automatiškai važiuoja, automatiškai atidaro-uždaro duris. Privažiuoja prie platformos, žmonės sulipa, uždaro duris ir varo toliau.
Aš ir Giedrė su The Beatles
Penkiese iš devynių šeštadienį susitikom su “mano” anglu Marku, kurį prieš tris metus sutranzavau nuo Lenkijos/Lietuvos sienos iki Vilniaus. Jis mus pavedžiojo po standartiškai Londono turistui lankytinas vietas. Vakare nusivedė į Itališką restorana, kur kirtom picas ir prisigėrėm Itališko vyno.
Sekmadienį keletas mūsų buvom garsiajame Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje. Man jis ne taip patiko, kaip analogiškas muziejus Kopenhagoje. Dar tą vakarą vakarienavom Makdonalde ir apie vidurnaktį grįzę į “namus” sėdėjom iki paryčių. O tada susikrovėme daiktus ir važiavom į aerouostą. Atsisveikinant merginos-londonietės baisiai liūdėjo.
Ech, gerai buvo…
